Kategorija: LKU grupės naujienos

Viena po kitos per Lietuvą ritasi skirtingos sukčiavimų bangos – dangstomasi įvairių įstaigų pavadinimais, žmones bandoma skubiai išgąsdinti ar nudžiuginti, mėginama pasinaudoti patiklumu, emociniu pažeidžiamumu ir taip išvilioti pinigus. Gyventojai raginami neprarasti budrumo bei kritinio mąstymo ir neužkibti ant piktavalių kabliuko. Tam Lietuvos bankų asociacija (LBA) ir jos vienijamos 18 finansų įmonių, įskaitant LKU kredito unijų grupę, drauge su Lietuvos policija organizuoja informacinę kampaniją „Atpažink / Apsisaugok“.

„Panašu, kad didžioji dauguma žmonių, yra patyrę vienokių ar kitokių sukčių bandymų vilioti pinigus. Finansų įstaigos nuolat tobulina savo apsaugos sistemas, tačiau sukčiai savo schemoms įgyvendinti gudriai išnaudoja visas priemones, įskaitant valstybės institucijų veiklą bei  žmogiškas emocijas. Atakuojama į jautriausias vietas – artimų žmonių pažeidžiamumą, norą greitai praturtėti ar nerimą dėl nesumokėto mokesčio. Deja, statistika rodo, kad dar dažnai tokie susidūrimai su sukčiais baigiasi pinigų praradimu. Informacine kampanija siekiame atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai nesnaudžia nei per šventes, nei per šventinius išpardavimus ar savaitgalius – jie dirba nuolat ir išnaudoja bet kokią situaciją savo naudai. Todėl kiekvienas turime gebėti juos atpažinti ir nuo jų apsisaugoti“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

„Informacijos apie sukčius viešumoje yra labai daug ir labai įvairios, tačiau matome, kad sukčiavimų skaičius nemažėja. Būtina ieškoti naujų informacijos pateikimo formų, kad sukčius atpažinti gebėtų dar daugiau gyventojų. Tikimės, kad žmonės išgirs šios kampanijos žinutes  ir tai sumažins nukentėjusiųjų nuo sukčių skaičių. Artėja gražiausios metų šventės, tad nesinori, kad sukčiai sugadintų žmonėms nuotaiką“, – teigia Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Norint pasiekti kuo platesnę auditoriją ir paprastai paaiškinti asmeninių duomenų saugojimo svarbą, informacinei kampanijai buvo pasitelkti viešai gerai žinomi aktorius Mantas Stonkus ir visuomenininkas  Algis Ramanauskas, kurie ne tik pasakojo apie sukčiavimą, bet taip pat ir patys „pasimatavo“ sukčių vaidmenį – mėgino apgauti gyventojus, pasinaudodami nusikaltėlių naudojamomis schemomis. Kaip jiems sekėsi, galite matyti čia: https://bit.ly/40XDbB3.

Abu žinomi vyrai po socialinio eksperimento filmavimo pripažino, kad mėginimas įsijausti į finansinių sukčių rolę kėlė nemažą diskomfortą ir džiaugėsi, kad tik keletas skambučių sulaukusių žmonių pakliuvo į „sukčių“ pinkles. Abu atlikėjai pripažino vienaip ar kitaip susidūrę su tikrais sukčiais, tačiau nuostolių dėl to nėra patyrę.

LBA ir Lietuvos policija kviečia gyventojus skirti daugiau dėmesio sukčiavimo prevencijai: domėtis, kokius metodus naudoja nusikaltėliai, apie tai kalbėtis šeimose, nuolat įspėti vyresnius artimuosius ir su jais dalintis patarimais, kaip atpažinti sukčių. Aktualią informaciją visuomet galima rasti internetinėje svetainėje www.atpazinksukciu.lt. Šios kampanijos tikslas – paaiškinti sukčiavimo bruožus, kad apie juos žinotų kiekvienas, o susidūręs su panašia situacija – išmanytų, kaip elgtis.

Sukčiai nuolat atnaujina savo veikimo schemas, pasitelkdami vis naujas institucijas ir naujas „legendas“. Todėl gyventojai kviečiami dalintis patirtimi – LBA prašo apie patirtus sukčiavimo būdus pranešti el. paštu [email protected]. Šiuo elektroniniu paštu gautas nuasmenintas istorijas LBA skelbs svetainėje www.atpazinksukciu.lt, taip pat pateiks žiniasklaidai, kad gyventojai kuo plačiau ir greičiau sužinotų apie naujus sukčių taikomus būdus ir kritiškai juos vertintų.

Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan. Taip pat svarbu naudotis tik oficialiomis paslaugų teikėjų svetainėmis.

Jeigu vis tik kilo įtarimas, kad pinigus ar asmeninę informaciją perdavėte sukčiams, nedelsiant kreipkitės į savo kredito įstaigą ir į policiją.

Lietuvos bankų asociacijos inf.

Pasibaigus 2023 m. trečiam ketvirčiui Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), prižiūrinti 45-ias LKU grupės vienijamas kredito unijas, skaičiuoja, kad praėjęs laikotarpis buvo stabilus ir užtikrintas. Kredito unijos fiksavo augantį pajamingumą, finansavimo apimtis ir kitus pagrindinės veiklos rodiklius.

• LKU kredito unijų grupės konsoliduotas paskolų, suteiktų verslui, gyventojams ir ūkiui, portfelis per tris ketvirčius augo 10,02 % iki 704,33 mln. eurų.
• Konsoliduotas grupės turtas per tris ketvirčius padidėjo 5,43 % iki 834,97 mln. eurų.
• Didžiausia šalyje kredito unijų grupė per devynis mėnesius uždirbo 10,57 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 147,41 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
• LKU kredito unijų grupė ir toliau uždirbtą pelną skirs kapitalui stiprinti, kuris š. m. rugsėjo 30 d. siekė 72,88 mln. eurų.

„Neapibrėžta ir greitai kintanti ekonominė bei geopolitinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje tapo naująja realybe. Vis dėlto trečią šių metų ketvirtį LKU grupė išlaikė stabilią ir pelningą savo veiklą, o indėliai – augimo tendencijas net ir augančių palūkanų normų aplinkoje“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Trijų ketvirčių veiklos apžvalga

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos per devynis mėnesius pasiekė 42,4 mln. eurų sumą. Pastarosios buvo 72,06 % didesnės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai siekė 24,65 mln. eurų. Tokiam augimui reikšmingą įtaką turėjo naujos narės – vienos didžiausių kredito unijų „Taupa“ – prisijungimas prie LKU grupės.

LKU kredito unijų grupė per 2023 metų tris ketvirčius uždirbo 10,57 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Tuo metu konsoliduotas grupės turtas per devynis mėnesius padidėjo 5,43 % iki 834,97 mln. eurų.

Trijų ketvirčių paslaugų ir komisinių pajamų buvo neženkliai, t. y. 0,45 % mažiau nei prieš metus – 1,09 mln. eurų. Pernai tuo pačiu laiku šis rodiklis siekė 1,1 mln. eurų. Skaičiuojama, kad LKU grupė per devynis mėnesius iš viso suformavo 2,36 mln. eurų specialiųjų atidėjinių.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2023 m. rugsėjo 30 d. siekė 242,05 mln. eurų, per pastarąjį ketvirtį susitraukęs 1,92 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per devynis mėnesius uždirbo 2,25 mln. eurų grynojo pelno. Tuo tarpu uždirbtų palūkanų pajamų per tris ketvirčius LCKU skaičiavo 6,88 mln. eurų – 76,17 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai šios siekė 3,91 mln. eurų.

Neaudituotais duomenimis, 2023 m. rugsėjo 30 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 26,04 % (normatyvas – 13,21 %), o LKU konsoliduotos grupės – 14,26 % (normatyvas – 12,62 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2023 m. tai pačiai datai siekė 160,35 % (normatyvas – 100 %).

Verslo ir gyventojų finansavimas

Didiesiems šalies bankams kalbant apie ribotą skolinimosi paklausą, LKU grupės konsoliduotas paskolų portfelis trečiąjį ketvirtį šoktelėjo į viršų. Pastarasis per devynis šių metų mėnesius augo 10,02 % iki 704,33 mln. eurų.

Per tris ketvirčius LKU grupėje buvo pasirašyta 3061 paskolos sutartis už bendrą 143,79 mln. eurų sumą. Vien per trečią ketvirtį iš viso pasirašyta naujų paskolų sutarčių už 47,5 mln. eurų vertę, kurių reikšmingiausią dalį sudarė paskolos būstui. Pastarųjų per tris mėnesius suteikta už 19,47 mln. eurų, t. y. 28,69 % daugiau nei per tą patį ketvirtį prieš metus. Konsoliduotas LKU grupės būsto paskolų portfelis per ketvirtį augo 3,63 % iki 327,08 mln. eurų.

Trečią ketvirtį ir toliau augo kredito unijų suteikiamų paskolų verslui dalis. Per šį laikotarpį suteikta naujų paskolų verslui už 19,07 mln. eurų, o portfelio balansinė vertė paaugo 4,42 % iki 266,01 mln. eurų. Tuo metu vartojimo paskolų portfelis per tris mėnesius augo 3,26 % iki 20,74 mln. eurų. Žemės ūkio finansavimo portfelis – 3,03 % iki 102,03 mln. eurų.

Konsoliduoto LKU paskolų portfelio kokybė išlieka stabiliame lygyje. 2023 m. trečią ketvirtį daugiau nei 30 d. vėluojančių paskolų dalis sudarė 3,26 % viso portfelio.

Gyventojų taupymas

Pirmąjį pusmetį šalies finansų rinkos dalyviai buvo aktyvūs keldami už indėlius siūlomas palūkanų normas. Antrąjį pusmetį situacija stabilizavosi. Visgi kredito unijoms mokant rinkoje konkurencingas palūkanas už indėlius, konsoliduotas indėlių portfelis išlaikė nuoseklias augimo tendencijas.

LCKU duomenimis, kredito unijoms didinant palūkanas už indėlius, naujų terminuotųjų indėlių sutarčių skaičius per 2023 m. tris ketvirčius augo 83,28%, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai. LCKU duomenimis, pasibaigus trečiam ketvirčiui, konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant santaupas einamosiose sąskaitos, siekė 721,76 mln. eurų. Iš jų 535,99 mln. eurų arba 74,26 % viso portfelio sudarė terminuotieji indėliai.

Ar kada susimąstėte, kaip atrodo darbo diena to žmogaus, kuris nusprendžia, ar jūs gausite reikiamą paskolą, ar ne? Į kokias rizikas kreipiamas didžiausias dėmesys ir kaip priimamas lemtingas sprendimas? Daugybę darbų „pasimatavęs“ garsus aktorius Mantas Stonkus šįkart atvyko į Kauną, kur dienai tapo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) komandos dalimi.

Svarbiausi sprendimai priimami viename pastate

Būtent LCKU, vienijančioje 45 kredito unijas, rengiami visi sutarčių šablonai ir kiti teisiniai dokumentai bei vykdomos konsultacijos įvairiais einamaisiais klausimais – tuo rūpinasi Teisės departamentas. Itin reikšmingą dalį užima ir čia įsikūręs Finansų departamentas, tame pačiame biure Mantą pasitinka ir Verslo vystymo departamentas:

„Vystome savo elektroninės bankininkystės sistemą, mobiliąją programėlę, turime mokėjimo korteles „Mastercard“ bei daug kitokių partnerysčių su išorės paslaugų tiekėjais“, – pasakoja M. Stonkų pasitikęs ir darbovietę aprodęs LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Keliaujame toliau. Iždo departamente saugomi visų 45 kredito unijų pinigai, laisvos lėšos atsakingai ir likvidžiai investuojamos – dalis pinigų investuojama į paskolas, o kita dalis – į vertybinius popierius.

Toliau LCKU vadovas Mindaugas veda Mantą aprodyti Informacinių technologijų departamento, kur vykdoma techninė priežiūra, visai šalia ir dar vienas padalinys, kurio darbuotojai vykdo pinigų plovimo prevenciją.

Pagrindinis darbuotojo principas – skolinti pinigus, tarsi jie būtų savi

Apžiūrėjęs didžiąją dalį biuro, M. Stonkus nuvedamas į padalinį, kuris uždirba daugiausiai pinigų. Tai, žinoma, Kreditų departamentas. Štai Mindaugas detaliai papasakoja, kaip 100 Eur suma čia „įdarbinama“, kiek sumokama kreditoriui, o kiek nuo tokios sumos uždirba įmonė.

„Visų 100 Eur negali paskolinti. Yra tam tikri reikalavimai, kiek likvidžių lėšų turi likti, kokie kapitalo reikalavimai. Tad visų 100 Eur neįdarbinsi, bet 60–70 Eur iš tos sumos įdarbinti galima. Jei skoliname, pavyzdžiui, už 4,5 proc. plius EURIBOR, mokame indėlininkui palūkanas, turime savo maržą ir iš to uždirbame. Atrodytų, keli procentai, tačiau esant didesniam kiekiui pinigų kažkas išeina. Mūsų grupės turtas – 850 mln., tad tie procentėliai susiskaičiuoja“, – sako LCKU vadovas M. Vijūnas.

Būtent šiame Kreditų departamente Mantas ir užims vienadienio darbuotojo poziciją. Aktoriui parodoma jo darbo vieta, o Manto vadovas Eimantas Valentinas, Kreditų departamento direktorius, pasiteirauja, su kokiais lūkesčiais atkeliavo žinomas vyras.

„Pagrindinis principas čia turėtų būti „skolinu kaip savo pinigus“. Reikia labai daug visko žinoti. Su matematika, kiek girdėjau, sekasi labai gerai. Su pardavimais irgi ne problema. Tada reikia būti truputį teisininku, turėti analitinį mąstymą. Dar vienas principas šiame darbe – „devynis kartus atmatuok, dešimtą atrėžk“, – naująjį darbuotoją rimtai nuteikia Eimantas.

Kredito rizika: į ką kreipiamas didžiausias dėmesys

Mantas mokymosi procesą trumpam atideda į šalį ir patraukia pas dar vieną LCKU Finansinių rizikų departamento direktorę Ingridą Kedytę. Jos vadovaujamas skyrius kuria įrankius, skirtus įvertinti kredito riziką. Šioje vietoje ypatingas dėmesys atkreipiamas į pasiskolinti panorusio žmogaus pajamas, mat turto išieškojimas yra pats paskutinis, kritinis žingsnis, kuomet jokių kitų galimybių nebepavyksta rasti.

M. Stonkui pateikiama užduotis, kad pasitikrintų, kaip suvokia apie kredito riziką.

Petras Petraitis prašo 255 tūkst. Eur paskolos 320 kv. m namo įsigijimui Vilniuje. Pirkimo kaina – 300 tūkst. Eur, o DSTI (įsipareigojimų/pajamų santykis) – 39 proc. Šio 2002-ųjų metų statybos ir 100 proc. baigtumo namo rinkos vertė – 320 tūkst. Eur, o kredito gavėjas ketverius metus dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje IT skyriaus direktoriumi, gauna pastovų nuo 3000 Eur/mėn. darbo užmokestį, šiuo metu kitų finansinių įsipareigojimų neturi.

Manto paprašoma įvertinti tokio potencialaus projekto rizikas ir rizikas mažinančius faktorius. Viena rizikų šiame projekte, anot Ingridos, būtų neįprastai didelis NT plotas, mat tokį namą išieškojimo procese parduoti būtų keblu. Be to, maksimalus įsipareigojimų ir pajamų santykis gali būti 40 proc., tad pasiskolinti norintis asmuo labai priartėjęs prie leistinos ribos.

Apsilankė naujame kvartale Santariškėse: jaukumu priminė filme matytus vaizdus

Perkandęs kredito rizikos vertinimo subtilybes, M. Stonkus supažindinamas su kitomis darbuotojo pareigomis. Viena jų – vizitai pas klientus, kurių metu atliekamas monitoringas, unijos atstovas susipažįsta su realia situacija, kaip klientui sekasi įgyvendinti unijos finansuojamus projektus.

Taigi M. Stonkus važiuoja pas vieną tokių klientų. Mažaaukštės statybos kvartale jį pasitinka namų kvartalo „Naujosios Santariškės“ Vilniuje pardavimų vadovė Rūta.

„Esame gražus žalias mažaaukštės statybos kvartalas, kuriame yra daug žalios erdvės, vaikų žaidimų aikštelės, mūsų pasididžiavimas – krepšinio aikštelė. Lietuva juk – krepšinio šalis“, – pasakoja pardavimų vadovė Rūta.

Įsijautęs į LCKU darbuotojo vaidmenį, M. Stonkus sako išnagrinėjęs įmonės finansines ataskaitas ir matantis, kad klientai vykdo įsipareigojimus. Visgi, bene didžiausias iššūkis, tikina Rūta, – išlaikyti tokią atmosferą, kad potencialūs ir jau esami kvartalo gyventojai jaustųsi patenkinti ir laimingi, tad labai svarbu laikytis visų pardavimo metu duotų pažadų pirkėjui.

Garsus aktorius keliauja apžiūrėti vieno įrengto buto kvartale ir sako sužavėtas gyvenvietės jaukumu, erdvės pojūčiu – tai aktoriui primena filmuose rodomas scenas su uždarais kvartalėliais. Netrukus vyras įžengia į įrengtą 54 kv. m butą. „Kaip jauku ir gražu“, – pasigėrėjimo apžiūrėjęs butą neslepia Mantas.

Nors šiame kvartale butai paprastai parduodami su daline apdaila, pirkėjui, anot Rūtos, suteikiami visi reikiami kontaktai, kad vos panorėjęs jis galėtų įsirengti butą negaišdamas laiko meistrų paieškoms. Be to, būsimas gyventojas turi didelę laisvę butą suprojektuoti taip, kaip tik nori.

Delfi.lt portalo informacija

Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina gyventojus būti atidžius rezervuojant ir apmokant nakvynės vietas per specialias platformas, nes pastarosiomis dienomis finansiniai sukčiai suaktyvėjo būtent šioje srityje. Gaunama nemažai signalų, kad mėginant rezervuoti nakvynės ar atostogų vietas gyventojai susiduria su finansinių sukčių atakomis.

LBA atkreipia dėmesį, kad sukčiavimo modelių, naudojantis gerai žinomų apgyvendinimo paslaugų platformomis, gali pasitaikyti įvairių. Neseniai žiniasklaidoje aptartas atvejis, kai sukčiai su Lietuvos gyventoja susisiekė per „Booking“ platformą – sukūrę netikrą viešbučio skelbimą jie siekė gyventoją nukreipti į suklastotą interneto svetainę ir joje suvesti banko kortelės duomenis. Kitu atveju nusikaltėliai gyventoją bandė apgauti per „Airbnb“, taip pat pasitelkdami netikrus nuomos skelbimus. Nusikaltėliai pirmiausiai atšaukė gyventojo atliktą būsto rezervaciją, o po to pateikė siūlymą išsinuomoti kitą objektą ir už jį apmokėti ne per pačią „Airbnb“ platformą, o atlikti mokėjimą tiesiai į nusikaltėlių banko sąskaitą.

„Akivaizdu, kad didžiosios apgyvendinimo rezervavimo platformos pakliuvo į sukčių akiratį taip pat, kaip prieš tai buvo pakliuvę bankai, siuntų pristatymo bendrovės, net Valstybinė mokesčių inspekcija. Todėl apgyvendinimo paslaugų ieškantiems gyventojams rekomenduojame ypatingai atidžiai vertinti situaciją ir apmokėjimus už paslaugas vykdyti tik per gerai žinomų platformų suteikiamą infrastruktūrą, jokiu būdu nevykdyti mokėjimų neaiškioms įmonėms ar fiziniams asmenims. Kilus įtarimui mokėjimo informaciją geriausia pasitikrinti susisiekus su oficialiais platformos atstovais“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Saugumo specialistai pateikia keletą pagrindinių rekomendacijų, kurių reikėtų paisyti, saugantis nuo finansinių sukčių. Rekomenduojama nepervedinėti pinigų ne per pačias platformas (pavyzdžiui, gavus el. laišką ar SMS žinutę), taip pat tikrinti skelbimų informaciją – nuomojamos gyvenamosios vietos, viešbučio adresą, peržiūrėti, ar jau yra atsiliepimų iš kitų apartamentus nuomojusių klientų ir pan. Taip pat galima patikrinti nurodomos vietos vaizdą specialiose gatvės vaizdus rodančiose programėlėse.

Jei viešbučio ar apartamentų rezervacija buvo atšaukta, o nuomotojas siūlo atlikti apmokėjimą tiesiai į banko sąskaitą (ne per platformą) ar bendravimą perkelti į el. paštą, kitą programėlę – būkite atidūs. Didžiosios viešbučių ir kitų apgyvendinimo vietų rezervavimo platformos skelbimus tikrina ir siekia apsaugoti savo vartotojus nuo sukčių, todėl jei pavedimą atliksite ne per platformą, šios platformos administratoriai nebegalės padėti spręsti situacijos, jei iškiltų problemų.

Sulaukę elektroninio laiško iš apgyvendinimo paslaugų rezervavimo platformos pirmiausiai patikrinkite, ar rašoma iš oficialaus platformos elektroninio laiško, pateikiamoje informacijoje nėra vizualinių, tekstinių neatitikimų, kurie signalizuotų, kad laiškas galėjo būti atsiųstas sukčių.

Atšaukti operacijas pavyksta ne visais atvejais

Jei supratote tapęs sukčių auka, reikėtų kuo skubiau kreiptis į savo banką ir teisėsaugą. Bankai ir kredito unijos aktyviai bendradarbiauja su teisėsauga ir taiko įvairius metodus siekiant apsaugoti gyventojus nuo sukčių veiklos. Kai kuriais atvejais atliktą mokėjimą galima atšaukti nedelsiant. Tai galioja jeigu mokėjimas nėra momentinis ir lėšos dar nebuvo išsiųstos iš jūsų banko. Dalyje bankų šią funkciją aktyvuoti galite savarankiškai. Jei tokios funkcijos nėra, prašymą atšaukti mokėjimo pavedimą bankui ar kredito unijai pateikite telefonu.

Sulaukę kliento prašymo atšaukti mokėjimą, bankai susisiekia su mokėjimo gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija. Jei lėšų gavėjas atsisako grąžinti lėšas, mokėtojas gali kreiptis į teisėsaugą ir taip bandyti susigrąžinti gavėjo neteisėtai įgytas lėšas.

Tačiau kai lėšos jau yra įskaitytos į gavėjo sąskaitą, o mokėjimo operacija patvirtinta tik sąskaitos turėtojui žinomais duomenimis, jas susigrąžinti iš sukčių gali būti labai sudėtinga. Taip pat ir momentinių mokėjimų atveju, kadangi jie į gavėjo banko sąskaitą įskaitomi labai greitai. Todėl atliekant bet kokias mokėjimo operacijas svarbu atidžiai įsitikinti, kad lėšas pervedate gerai žinomam paslaugų teikėjui.

Saugumo patarimai užsakant paslaugas internetu:

• Naudojantis viešbučių, apartamentų, kelionių užsakymų platformomis pravartu turėti atskirą mokėjimo kortelę, skirtą apsipirkti internetu. Jeigu įmanoma, mokėjimo kortelės duomenų nesaugokite platformoje, o juos suveskite kiekvieną kartą, kai reikia atlikti mokėjimą.
• Naudokitės tik gerai žinomų platformų paslaugomis, visuomet įsitikinkite, kad lankotės oficialioje paslaugos teikėjo interneto svetainėje.
• Įsidėmėkite žinomos ir patikimos elektroninės paslaugų platformos pavyzdį ir, susidomėję kuria nors kita, mažiau girdėta, ieškokite neatitikimų, įtartinų detalių, tokių kaip neįtikimai patrauklūs pasiūlymai dėl nuolaidų ar sąlygų, maketų ir tekstų klaidos bei kt. Įtarimui kilus tokioje platformoje neapsipirkinėkite.
• Jei rastas pasiūlymas skamba pernelyg gerai (pavyzdžiui, paslauga parduodama pusvelčiui), – tai rimtas signalas, kad interneto svetainė arba konkretus skelbimas galėjo būti sukurtas sukčių.
• Dauguma didžiųjų prekių ir paslaugų užsakymų platformų su klientais bendrauja per pačiose platformose pateikiamus pokalbių langus arba oficialų elektroninio pašto adresą. Visuomet kritiškai vertinkite elektroniniu paštu ir trumposiomis žinutėmis gaunamus pranešimus, tikrinkite jų siuntėjų informaciją, nespauskite įtartinų nuorodų.
• Mokėjimus už paslaugas atlikite tik per gerai žinomų platformų suteikiamą funkcionalumą. Jei kažkas jūsų prašo atlikti mokėjimą į kitą sąskaitą ar naudoti kitą apmokėjimo būdą – to nedarykite, verčiau pirmiausiai susisiekite su oficialiais platformos atstovais.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) praneša, kad finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių trečiąjį šių metų ketvirtį kėsinosi išvilioti 5,1 mln. eurų, t. y. 21 proc. daugiau nei praėjusį ketvirtį. Trečiąjį metų ketvirtį finansų įstaigose sustabdytų ir sėkmingai iš sukčių atgautų lėšų suma siekė apie 2,8 mln. eurų, rodo AML centro duomenys.

Apsaugoma vis daugiau lėšų 

Remiantis naujausiais duomenimis, liepos–rugsėjo mėnesiais iš klientų sąskaitų išviliotų, bet finansų įstaigų pastangomis atgautų lėšų suma sudarė apie 154 tūkst. eurų. Tuo tarpu, lyginant su šių metų antruoju, trečiąjį ketvirtį finansų įstaigose sėkmingai sustabdytų lėšų suma išaugo 60 proc.: atitinkamai nuo 1,7 mln. eurų antrąjį ir iki 2,65 mln. eurų trečiąjį ketvirtį.

„Lyginant pastarojo ketvirčio duomenis tiek su antruoju, tiek su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, kuomet sustabdyta beveik 1,1 mln. eurų, matome, jog finansų įstaigoms pavyksta užkardyti nusikaltėlių bandymus išvilioti pinigines lėšas iš klientų sąskaitų”, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.

Dominuojantys sukčiavimo būdai – tie patys, sumenko telefoninis sukčiavimas

Trečiąjį metų ketvirtį finansų įstaigose fiksuoti 2768 sukčiavimo incidentai – šiek tiek mažiau nei balandžio–birželio mėnesiais, kuomet tokių buvo 2951. Visgi lyginant trečiojo ketvirčio duomenis su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, kai buvo fiksuoti 2326 atvejai, matoma tendencija, kad sukčiavimo intensyvumas išlieka stabiliai aukštas – atskirais ketvirčiais svyruojantis tarp 2–3 tūkst. atvejų per ketvirtį.

Sukčių aktyviausiai naudojamas būdas išlieka „fišingas” (angl. phishing), kuomet išvilioti asmens duomenis ir pavogti pinigus iš sąskaitos bandoma siunčiant gyventojams suklastotus elektroninius laiškus ar trumpąsias (SMS) žinutes. Trečiąjį ketvirtį šis sukčių taikomas metodas sudarė 56 proc. visų sukčiavimo atvejų, o finansų įstaigos fiksavo 1,5 tūkst. incidentų. Šio tipo sukčiavimo mastai taip pat išlieka aukšti, tačiau stabilūs: praėjusiais metais liepos – rugsėjo mėnesiais finansų įstaigos fiksavo 1,2 tūkst. „fišingo” atvejų, šių metų antrąjį ketvirtį –  1,6 tūkst.

Lyginant su praėjusiais metais, šių metų antrą ketvirtį dvigubai suintensyvėjęs investicinis sukčiavimas (atitinkamai 204 ir 440 atvejų), analizuojamu liepos–rugsėjo laikotarpiu dar šiek tiek ūgtelėjo – iki 488 atvejų per ketvirtį.

Vertinant trečiojo ketvirčio duomenis pastebima, jog per metus itin ženkliai sumažėjo telefoninio sukčiavimo atvejų, kuomet skambinantieji apsimeta valstybės institucijų, bankų darbuotojais, mėgina užmegzti kontaktą manipuliuodami jautriomis detalėmis ir taip priversti pasidalyti asmenine finansine arba prisijungimo informacija.  Praėjusių metų liepą – rugsėjį tokių incidentų fiksuota 178, šiemet – 28. Atitinkamai susitraukė ir sukčių išviliota suma – nuo 402 tūkst. iki 119 tūkst. eurų.

Būtina išlikti budriems

Šių metų rugsėjį AML centro atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad potencialius finansinių sukčių kėslus 73 proc. apklaustųjų išduoda nelietuviškas skambinančiojo telefono numeris. Beveik tiek pat atpažįsta ir nuorodas, vedančias į įtartinus interneto puslapius.

Maždaug 2/3 apklaustųjų galimus finansinius sukčius identifikuoja iš jų naudojamo spaudimo greitai priimti sprendimus bei pateikti asmeninius duomenis.

Pasak centro vadovės E. Lukošienės, stiprėjantys visuomenės įgūdžiai atpažinti sukčius, ženkliai išaugusi dar finansų įstaigose sustabdoma ir sukčių nepasiekianti lėšų suma, sumenkęs telefoninis sukčiavimas yra pozityvios tendencijos, tačiau vertinant bendrą sukčiavimo mastą ir toliau būtina išlikti budriems.

„Siekdami išvilioti lėšas ir naudodami jau netgi įprastais tapusius sukčiavimo būdus nusikaltėliai pasitelkia vis tobulesnius technologinius sprendimus, dirbtinį intelektą. Dėl tokių itin realiai atrodančių manipuliacijų finansinius sukčius atpažinti darosi tik sudėtingiau“, – akcentuoja E. Lukošienė.

Informuojame, kad dėl nuolat didėjančios sankcijų apimties ir su tuo susijusių rizikų, nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. Baltarusijoje nebebus įmanoma atsiskaityti LKU kredito unijų grupės išduotomis mokėjimo kortelėmis „Maestro“, „Debit Mastercard“, „Mastercard Standard“, „Marstercard Business“.

Mokėjimo kortelėmis nebus galimybės atsiskaityti Baltarusijos teritorijoje veikiančiose prekybos ir paslaugų vietose, internetinėse parduotuvėse. Taip pat nebus galima išsigryninti pinigų Baltarusijoje esančiuose bankomatuose. Ketinantys vykti į Baltarusiją turėtų pasiruošti iš anksto ir pasirinkti kitus atsiskaitymo būdus.

Pastarąjį dešimtmetį šalyje gerėjusi ekonominė situacija lėmė pokyčius vartojimo paskolų rinkoje. Iki tol vyravusį neigiamą požiūrį į vartojimo paskolas su laiku keitė didesnis sąmoningumas ir finansinis raštingumas, todėl gyventojai vis rečiau skolinasi spontaniškiems poreikiams patenkinti. Vis dėlto ekspertai išskiria, ką verta žinoti norintiems pasiskolinti.

Sąmoningas sprendimas

Lietuviai su laiku nusimetę mitais apaugusį požiūrį į vartojimo paskolas, drąsiau skolinasi didesniems planams užuot laukę, kol reikiamą sumą sutaupys patys. Dažniausiai skolinamasi automobiliui, buitinei technikai, baldams įsigyti, namų atnaujinimui, taip pat gydymosi, studijų ir poilsio tikslais.

„Dalis tautiečių galvoja, kad skolinasi tik uždirbantys mažiau. Visgi stebime priešingas tendencijas – vis dažniau ir drąsiau vartojimui skolinasi stabilias vidutines ir didesnes pajamas uždirbantys gyventojai. Skolinimasis suteikia galimybę įsigyti norimą prekę ir gyventi komfortiškiau čia ir dabar“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos Finansinių rizikų departamento direktorė Ingrida Kedytė ir atkreipia dėmesį, kad patys gyventojai dar prieš kreipdamiesi į kredito įstaigą būna įsivertinę savo galimybes padengti būsimus finansinius įsipareigojimus.

Paskola žaliems sprendimams

Dėl elektros kainų svyravimų, pernai Lietuvoje fiksuotas spurtas saulės elektrinių ir energijos efektyvumą didinančių sprendimų finansavime. Stebima, kad gyventojai aktyviai skolinasi saulės elektrinių įrengimui ir elektromobiliams, kurių poreikis ir šiemet nesitraukia.

Reikia pastebėti, kad vertindamos vartojimo paskolos sąlygas, kredito unijos dažnai įvertina ir atsižvelgia į projekto tvarumą bei žaliuosius tikslus, kurie lemia palankesnę paskolos kainodarą.

Vartojimo paskola gali būti skirta saulės elektrinių įsigijimui ar įsirengimui finansuoti, taip pat  nutolusioms saulės elektrinėms, elektromobiliui ar hibridiniam automobiliui įsigyti, modernesnių šilumos siurblių, elektros energijos kaupiklių įsirengimui.

Jokio užtikrinimo iki 14 500 Eur

Anot I. Kedytės, visgi šiemet gyventojai aktyviausiai skolinosi namų atnaujinimo reikmėms, antroje vietoje pagal populiarumą – automobilio įsigijimui. Ir toliau augo paskolų žaliosioms reikmėms poreikis.

Verta žinoti, kad vartojimo paskolos kredito unijose suteikiamos su fiksuotomis palūkanomis visu sutarties laikotarpiu. Vadinasi, įmokų dydis nekis ir tam įtakos nedarys tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“ svyravimai.

Ką reikia žinoti?

Ekspertė I. Kedytė ketinantiems pasiskolinti, ypatingai pirmąjį kartą, rekomenduoja savęs paklausti – kokios dydžio paskolą galėsiu išmokėti nerizikuojant savo paties ir šeimos finansiniu saugumu?

Kad apsispręsti būtų paprasčiau, pašnekovė dalijasi keletu patarimų:

• Įvertinti kelių vartojimo kredito davėjų pasiūlymus. LKU kredito unijų grupė suteikia galimybę interneto svetainėje www.lku.lt užpildžius vieną paraišką vartojimo paskolai sulaukti net kelių kredito unijų pasiūlymų, kuriuos galima palyginti ir išsirinkti tinkamiausią.
• Atsižvelgti ne tik į palūkanų normą, bet ir į bendrą vartojimo paskolos kainos metinę normą (BVKKMN). Kredito įstaigos gali taikyti reguliarius ir vienkartinius mokesčius. Dėl to BVKKMN gali atspindėti bendrą paskolos kainą, įtraukiant visas su paskola susijusias išlaidas.
• Įvertinti, būsimą paskolos mėnesinę įmoką. Atsakingojo skolinimo nuostatai apibrėžia, kad bendra visų šeimos įsipareigojimų mėnesio įmokų suma negali viršyti 40 % visų per mėnesį gaunamų šeimos grynųjų pajamų.
• Paskolą gali gauti ir dirbantys savarankiškai arba pajamas gaunantys iš užsienio tam tikromis valiutomis. Tokiu atveju Jūsų kredito unija paprašys pateikti tokias pajamas pagrindžiančius dokumentus (kaip pavyzdžiui, darbo sutarties kopiją, bankinius sąskaitos išrašus, algalapius ar kita).

O turintiems finansinių įsipareigojimų keliose kredito įstaigose, primena apie galimybę refinansuoti kreditus. Refinansavus jau turimus kreditus vienoje bendrovėje, lieka tik viena sutartis ir viena mėnesinė, neretai kiek mažesnė, įmoka.

„Akivaizdu, kad nusprendus pasiskolinti gali kilti aibė klausimų, todėl rekomenduoju užuot klaidžiojus informacijos gausoje susisiekti su finansų įstaiga ir gauti aktualiausią informaciją, kuri padės priimti galutinį sprendimą“, – rekomenduoja I. Kedytė.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), pirmąjį šių metų pusmetį fiksavo augančius finansinius rodiklius ir toliau nuosekliai didino finansavimo gyventojams, ūkiui ir verslui apimtis.

„Šių metų pirmą pusmetį užtikrinai tęsėme pradėtus darbus, išlaikydami artimus ryšius su vietos bendruomenėmis. Džiugu matyti, kad kintančių palūkanų aplinkoje papildomo finansavimo poreikis, ypatingai tarp verslo subjektų, nemažėjo. Taip pat vis dar auganti EURIBOR palūkanų reikšmė pirmąjį pusmetį nedarė įtakos paskolų portfelio kokybei, kuri LKU kredito unijų grupėje išliko aukštame lygyje“, – komentuoja LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pirmo pusmečio veiklos apžvalga

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos per šešis mėnesius pasiekė 26,69 mln. eurų sumą. Pastarosios buvo 70,28 % didesnės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai pastarosios siekė 15,67 mln. eurų.

Viso LKU kredito unijų grupė per 2023 metų šešis mėnesius uždirbo 7,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Tuo metu konsoliduotas grupės turtas per šešis mėnesius paaugo 3,65 % ir 22,18 % per metus iki 820,88 mln. eurų.

Paslaugų ir komisinių pajamų per pirmą šių metų pusmetį gauta 3,7 % daugiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį ir bendra suma siekė 729 tūkst. eurų. Pernai tuo pačiu laiku šis rodiklis siekė 703 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad LKU grupė per pirmą pusmetį suformavo 994 tūkst. eurų specialiųjų atidėjinių.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2023 m. birželio 30 d. siekė 246,71 mln. eurų, per šešis mėnesius susitraukęs 1,89 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per šešis mėnesius uždirbo 1,6 mln. eurų grynojo pelno. Tuo tarpu uždirbtų grynųjų palūkanų pajamų per pirmą pusmetį LCKU skaičiavo 3,25 mln. eurų  – 73,66 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai šios siekė 1,87 mln. eurų.

Neaudituotais duomenimis, 2023 m. birželio 30 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 25,79 % (normatyvas – 13,21 %), o LKU konsoliduotos grupės – 14,68 % (normatyvas – 12,62 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2023 m. pirmą pusmetį siekė 157,97 % (normatyvas – 100 %).

Verslo finansavimas

Pirmą šių metų pusmetį stebėtas konsoliduoto LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio augimas. Pastarasis per šešis mėnesius stiebėsi 6,05 % iki 678,9 mln. eurų. Per metus nuo 2022 m. liepos mėnesio grupės paskolų portfelis augo daugiau nei ketvirtadaliu – 25,19 %, tuomet siekęs 542,31 mln. eurų sumą.

Žvelgiant atidžiau į paskolų portfelio struktūrą, pirmą šių metų pusmetį sparčiausiai augo verslo finansavimo apimtys. Per šį laikotarpį iš viso pasirašyta naujų paskolų sutarčių už 96,29 mln. eurų – 3,86 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Didžiausią naujai suteiktų paskolų dalį sudaro paskolos juridiniams asmenims – 23,17 mln. eurų. Verslo finansavimo portfelis per šešis mėnesius paaugo 10,62 % iki 254,75 mln. eurų.

Tuo tarpu paskolų, suteiktų šalies ūkininkams, dalis bendrame paskolų portfelyje augo 3,91 % ir 2023 metų birželį portfelio vertė siekė 99,03 mln. eurų. Per šešis mėnesius su ūkininkais iš viso pasirašytos 383 naujos finansavimo sutartys, kurių bendra vertė siekė 13,36 mln. eurų.

Minėtina, kad pirmą šių metų pusmetį LKU kredito unijų grupė nefiksavo pokyčių daugiau nei 30 dienų vėluojančių paskolų koncentracijoje, kurių rodiklis išliko panašus kaip ir ankstesniais laikotarpiais – 3,12 %.

Taip pat pirmą šių metų pusmetį LKU kredito unijų grupės konsorciumas sėkmingai užbaigė antrąjį lengvatinės priemonės ūkininkams, nukentėjusiems nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą, etapą. Paskolos buvo teikiamos apyvartiniam kapitalui finansuoti. Šiuo metu finansavimo prieinamumą verslui kredito unijos didina pasitelkdamos kitas lengvatines priemones – „Portfelinės garantijos 3“ bei „Atviras kreditų fondas 3“. Pastaroji skirta sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms gauti finansavimą verslo projektams įgyvendinti žemesnėmis nei rinkos kainomis, kuomet siekiama pradėti naują veiklą, palaikyti ir stiprinti esamą verslą ar įgyvendinti jo plėtrą.

Gyventojų taupymas

Pirmąjį pusmetį šalies finansų rinkos dalyviai buvo aktyvūs keldami už indėlius siūlomas palūkanų normas. Kredito unijos sugebėjo palūkanų augimo pike ir toliau išlaikyti konkurencingas indėlių palūkanas. Šios aplinkybės nulėmė spartesnį visos grupės indėlių portfelio augimą ir naujai atidarytų indėlių skaičių.

LCKU duomenimis, pasibaigus pirmam šių metų pusmečiui, konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant santaupas einamosiose sąskaitos, sudarė 694,77 mln. eurų. Iš jų 506,84 mln. eurų arba 72,95 % viso portfelio sudarė terminuotieji indėliai. Prieš metus terminuotųjų indėlių dalis bendrame portfelyje sudarė 380,7 mln. eurų arba  67,33 %.

Vien per šešis šių metų mėnesius sudaryta 14 610 naujų terminuotųjų indėlių sutarčių – 89,89 % daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina gyventojus neprarasti budrumo – finansiniai sukčiai, bandydami išvilioti gyventojų lėšas, pastaruoju metu prisidengia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vardu. Nusikaltėliai gyventojams siunčia suklastotus elektroninius laiškus ir trumpąsias SMS žinutes.

Pastaruoju metu nemažai gyventojų praneša gavę trumpąsias SMS žinutes ir elektroninius laiškus, kuriose prisidengiant VMI informuojama apie neva grąžinamus mokesčius arba grasinama baudomis jų nesumokėjus. Nuorodos laiškuose veda į netikrą VMI svetainę, iš jos – į suklastotą interneto banką.

LBA primena, kad sulaukus įtartinų pranešimų jokiu būdu nereikėtų spausti juose esančių nuorodų. Jeigu tokią nuorodą atidarėte, neveskite savo prisijungimo prie interneto banko duomenų.

LBA kviečia žinia apie sukčių siuntinėjamas žinutes ir elektroninius laiškus apsimetant VMI pasidalinti su artimaisiais.

Primename, kad bankai, kredito unijos ir valstybės institucijos klientams nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į e. bankininkystės skiltį ar sutrumpintų nuorodų, taip pat ragina įsidėmėti savo finansų paslaugų teikėjo oficialios interneto svetainės adresą ir visada pasitikrinti naršyklėje, ar tikrai jungiamasi prie jos. Naudojantis „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu, kaskart reikia įsitikinti, kokią operaciją tvirtinate savo PIN kodais.

• Kredito unijoms didinant palūkanas už indėlius, naujų terminuotųjų indėlių sutarčių skaičius augo 85,70 %, palyginus su pernai tuo pačiu metu, o visos grupės indėlių portfelis peržengė 700 mln. eurų ribą.
• LKU kredito unijų grupės paskolų, suteiktų verslui, gyventojams ir ūkiui, portfelis augo 26,4 % iki 650 mln. eurų, lyginant su pirmu ketvirčiu prieš metus.
• Didžiausia šalyje kredito unijų grupė per pirmą ketvirtį uždirbo 3,41 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno.
• LKU kredito unijų grupė 2022-aisiais uždirbtą pelną skyrė kapitalui stiprinti ir jo pakankamumo rodiklis pasibaigus šių metų pirmam ketvirčiui siekė 15,45 %.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), metus pradėjo iš stiprių pozicijų. Kaip niekada sparčiai kintanti situacija rinkoje, kaip antai indėlių palūkanų kilimas, taip pat ekonomikos lėtėjimas, toliau kylanti EURIBOR reikšmė, lėmė greitų sprendimų paiešką, tačiau pagrindiniai LKU kredito unijų grupės veiklos rezultatai liko stabilūs ir nuosekliai augantys.

„LKU grupės unijos pirmąjį ketvirtį laikėsi savo veiklos pamato – būti artimomis finansų partnerėmis savo nariams ir ieškoti būdu klientams padėti atlaikyti iššūkius. Ilgametis kryptingas darbas šiandien pasireiškia tuo, kad ekonominio sulėtėjimo fone mes ir toliau žingsniuojame augindami pagrindinės veiklos rodiklius. Nepaisant kiek sulėtėjusių skolinimosi tempų, kredito unijų paskolų portfelio kokybė ir toliau išlieka aukštame lygyje“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas M. Vijūnas.

Trijų mėnesių veiklos apžvalga

LKU grupė per pirmąjį ketvirtį suformavo 530 tūkst. eurų specialiųjų atidėjinių. Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos per tris mėnesius siekė 10,1 mln. eurų sumą ir buvo 15,92 % didesnės, lyginant su ankstesniu ketvirčiu (2022 m. gruodžio 31 d. – 8,71 mln. eurų).

Viso LKU kredito unijų grupė per 2023 metų tris mėnesius uždirbo 3,41 mln. eurų grynojo pelno. Tuo metu konsoliduotas grupės turtas per ketvirtį paaugo neženkliai – 0,11 % iki 792,85 mln. eurų.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2023 m. kovo 31 d. siekė 238,31 mln. eurų, per pirmą ketvirtį susitraukęs 5,48 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per tris mėnesius uždirbo 899 tūkst. eurų grynojo pelno. Tuo tarpu grynųjų palūkanų pajamų per tris mėnesius LCKU uždirbo 1,64 mln. eurų  – 7 % daugiau nei per ketvirtį anksčiau (2022 m. gruodžio 31 d. – 1,53 mln. eurų).

Neaudituotais duomenimis, 2023 m. kovo 31 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 26,08 % (normatyvas – 13,21 %), o LKU konsoliduotos grupės – 15,45 % (normatyvas – 12,62 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2023 m. pirmą ketvirtį siekė 255,38 % (normatyvas – 100 %).

Verslo ir gyventojų finansavimas

Nors 2022-aisiais sparčiau augusios verslo ir privačių klientų finansavimo apimtys pirmąjį šių metų ketvirtį neženkliai lėtėjo, tačiau ir toliau išlaikė teigiamas augimo tendencijas. Konsoliduotos LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio vertė 2023 m. kovo 31 d. siekė 650,07 mln. eurų sumą ir, lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, augo 26,4 %.

„Paskolų portfelio kokybę atspindintys rodikliai pasibaigus pirmiems trims metų mėnesiams liko tame pačiame lygyje kaip ir ankstesniais laikotarpiais, – akcentuoja M. Vijūnas. – LKU kredito unijų grupė nefiksavo pokyčių ir daugiau nei 30 dienų vėluojančių paskolų koncentracijoje, taigi kredito unijos paskolų portfelio kokybės prastėjimo kol kas nejaučia.“

Per pirmą ketvirtį iš viso pasirašyta 44,03 mln. eurų vertės naujų paskolų sutarčių – 5,2 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Didžiausią naujai suteiktų paskolų dalį sudaro paskolos juridiniams asmenims – 21,88 mln. eurų. Verslo finansavimo portfelis per tris mėnesius paaugo 3,97 % iki 239,43 mln. eurų.

Naujų paskolų fiziniams asmenims su nekilnojamojo turto įkeitimu per 2023 m. tris mėnesius suteikta už 14,04 mln. eurų, o šių paskolų balansinė vertė kovo mėnesio pabaigoje siekė 306,43 mln. eurų. Tuo metu vartojimo paskolų portfelis per tris mėnesius kiek susitraukė 2,27 % iki 19,56 mln. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 20,01 mln. eurų).

Priešingai nei paskolų vartojimui, žemės ūkio finansavimo portfelis augo. Per 2023 m. tris mėnesius pasirašyta naujų paskolų ūkiui sutarčių už 6,05 mln. eurų, o bendras konsoliduotas LKU grupės paskolų ūkiui portfelis pasiekė 94,85 mln. eurų sumą.

Gyventojų taupymas

Metai Lietuvos finansų rinkoje prasidėjo sparčiu indėlių palūkanų kilimu. Nuo pastarųjų tendencijų neatsiliko ir kredito unijos, kurios palūkanų kėlimo pike išlaikė konkurencingas indėlių palūkanas, kurios kai kuriose kredito unijose, ypatingai įsikūrusiose didžiuosiuose miestuose, už 12 mėnesių terminuotąjį indėlį priartėjo prie 4 % ribos. Visa tai tiesiogiai atsiliepė naujai atidarytų indėlių skaičiui.

LCKU duomenimis, 2023 m. kovo 31 d. konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis įskaitant santaupas einamosiose sąskaitos siekė 700,76 mln. eurų. Iš jų 488,05 mln. eurų arba 69,65 % viso portfelio sudarė terminuotieji indėliai.

Vien per pirmus tris šių metų mėnesius sudaryta 6 910 naujų terminuotųjų indėlių sutarčių – 85,70 % daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Artėjanti vasara pranašauja ir artėjančias atostogas, keliones, nepakartojamus įspūdžius. LKU kredito unijų grupė kartu su partneriu „Mastercard“ šoka į šiltojo sezono traukinį, savo klientams pasiūlydami vasariškas nuolaidas. Dabar užsisakykite apgyvendinimo paslaugas per „Booking.com“ platformą arba išsinuomokite automobilį iš pasaulinio automobilių nuomos tinklo „Hertz“ pigiau.

Tarptautinė viešojo apgyvendinimo įstaigų užsakymo internetu platforma „Booking.com“ yra vienas iš dažniausių keliaujančiųjų pasirinkimų. Dabar LKU „Maestro“, „Mastercard Standard“ arba „Mastercard Business“ mokėjimo kortelių turėtojai, užsisakę apgyvendinimo paslaugą per „Booking.com“, gali atgauti net iki 6 % sumokėto rezervacijos mokesčio.

• Daugiau apie „Booking.com“ pasiūlymą sužinokite čia.

O jei apgyvendinimo įstaigą nuspręsite pasirinkti per kitą paslaugos teikėją, LKU kredito unijų grupė kartu su „Mastercard“ turi pasiūlymą ir „Preferred Hotels & Resorts“ platformos vartotojams. Rezervuokite viešbutį per „Preferred Hotels & Resorts“ platformą, vienijančią daugiau nei 650 viešbučių ir rezidencijų 85 šalyse, o atsiskaitę turima LKU mokėjimo kortele gaukite 4 nakvynes už 3 kainą!

• Daugiau apie „Preferred Hotels & Resorts“ pasiūlymą sužinokite čia.

O nusprendę pasirinktą šalį arba miestą patyrinėti išsinuomotu automobiliu, tai gali padaryti per tarptautinę automobilių nuomos platformą „Hertz“. Už paslaugą atsiskaičiusieji savo turima LKU „Mastercard Standard“ arba „Mastercard Business“ mokėjimo kortele gaus 10 % nuolaidą automobilio nuomai visame pasaulyje!

• Daugiau apie „Hertz“ pasiūlymą sužinokite čia.

Taip pat lengvai ir greitai išsinuomoteri automobilį galite ir per „Rentalcars.com“, o užsakymą apmokėję turima LKU mokėjimo kortele gausite 10 % nuolaidą pasirinkto automobilio nuomai!

• Daugiau apie „Rentalcars.com“ pasiūlymą sužinokite čia.

Dar daugiau, kad kelionių ir atostogų neapkartintų nenumatyti atvejai, LKU „Mastercard Standard“ ir „Mastercard Business“ mokėjimo kortelių turėtojai gali pasinaudoti ir Kelionių draudimo paslauga. Keliaudami jauskitės saugūs ir užtikrinti.

Jei Jus domina Kelionių draudimo paslauga, nedelskite ir kreipkitės į savo kredito uniją. Daugiau informacijos:

• Kelionių draudimas „Mastercard Standard“ kortelių turėtojams čia.
• Kelionių draudimas „Mastercard Business“ kortelių turėtojams čia.

Keliaukite ir kurkite akimirkas, kurias prisiminsite visą gyvenimą!

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per pirmąjį šių metų ketvirtį išviliojo apie 2,7 mln. eurų, tačiau finansų įstaigų ir teisėsaugos pastangomis savininkams pavyko grąžinti daugiau kaip 1,2 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys.

Nuo šių metų sausio iki balandžio pradžios šalies komerciniuose bankuose užfiksuoti 2444 sukčiavimo atvejai – dvigubai daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai (1056). Išviliotų lėšų suma per metus išaugo kiek daugiau nei 500 tūkst. eurų.

Drauge pastebimas žymus pokytis stabdant pavedimus, inicijuotus bei paskatintus finansinių sukčių: savininkams grąžintų lėšų suma pirmąjį šių metų ketvirtį viršijo 1,2 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai – 800 tūkst. eurų. Iš jų dukart augo dar kredito įstaigų viduje sustabdytų pavedimų suma – nuo 379 tūkst. eurų pirmąjį ketvirtį pernai iki 892 tūkst. eurų šiemet. Lėšų, kurias reikėjo sugrąžinti iš kitų finansų įstaigų, suma kiek sumažėjo ir siekė 277 tūkst. eurų (prieš metus – 423 tūkst. eurų).

Manipuliacijos – pagal aktualijas ir savaitės dienas

Populiariausias sukčių būdas išvilioti pinigus tebėra vadinamasis „fišingas“ (angl. phishing), kai gyventojams siunčiama suklastota SMS žinutė ar elektroninis laiškas, apgaulės būdu siekiant išvilioti asmens duomenis ir šitaip pavogti pinigus iš sąskaitos. Sukčiai aktyviai naudojasi socialine inžinerija, kad nuslopintų žmonių budrumą – manipuliuoja žinomų institucijų pavadinimais, taikosi į visuomenei aktualias sezonines temas, pavyzdžiui, pajamų deklaravimą, atakoms pasitelkia savaitgalius ir pan.

Tokioms apgaulėms sudarant beveik pusę sukčiavimo atvejų, jų ir toliau sparčiai daugėja. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, „fišingo“ atvejų padaugėjo daugiau kaip tris kartus – nuo 324 iki 1018. Šitaip gyventojai vidutiniškai praranda apie 380 eurų.

„Finansiniai sukčiai nuolat tobulėja, ieško vis naujų būdų išvilioti lėšas. Tačiau vietoje nestovi ir gyventojai bei finansų įstaigos. Vis daugiau lėšų pavyksta sustabdyti dėl kilusių abejonių ar operatyvios gyventojų ar institucijų reakcijos. Tas yra gerai, tačiau siekiamybė yra dar didesnis žmonių supratingumas ir atsakingas požiūris į savo finansus“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Investicijų „brokerių“ pelėkautai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, taip pat smarkiai išaugo investicinio sukčiavimo atvejų ir išviliotų pinigų suma. Per pirmuosius tris mėnesius investiciniams sukčiams žmonės pervedė 865 tūkst. eurų. Vienas sukčiavimo atvejis vidutiniškai sukčių aukoms kainavo beveik 4 tūkst. eurų.

„Investiciniai sukčiai suranda žmones, kurie turi sukaupę daugiau lėšų ir svarsto, kur jas panaudoti. Dažniausiai ant sukčių kabliuko užkimbama šiems pasakojant apie labai didelę investicijų grąžą ar kitokias stebuklingai geras sąlygas. Jei sulaukėte labai dosnaus pasiūlymo – būkite atidūs, mat nemokamas sūris būna tik pelėkautuose“, – pataria LBA vadovė.

Saugumo ekspertai primena, kad bankai, kredito unijos, valstybės institucijos klientams nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į e. bankininkystės skiltį ar sutrumpintų nuorodų, taip pat ragina įsidėmėti savo finansų paslaugų teikėjo oficialios interneto svetainės adresą ir visada patikrinti naršyklėje, ar tikrai jungiamasi prie jos. Naudojantis „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu, kaskart reikia įsitikinti, kokią operaciją tvirtinate savo PIN kodais.

LBA duomenimis, pernai finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022-aisiais išviliojo beveik 12 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu finansų įstaigų bei teisėsaugos pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų.

Dažniausiai naudojami sukčiavimo metodai:

• Suklastotas el. laiškas arba SMS žinutė – „fišingas“ (angl. phishing)

Sukčiai siunčia suklastotus elektroninius laiškus ar SMS žinutes, kurios atrodo panašios į jūsų kredito unijos ar kitų naudojamų paslaugų tiekėjų siunčiamą informaciją. Šiuo metodu siekiama išgauti e. bankininkystės prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Atidžiai vertinkite visą informaciją, gautą nuotolinėmis ryšio priemonėmis: peržiūrėkite informacijos siuntėjo duomenis, bendrą el. laiško struktūrą. Lietuvoje veikiančios finansų ir kredito įstaigos niekada neprašys jūsų atskleisti prisijungimo prie mokėjimo sąskaitos duomenų ar atlikti mokėjimo pavedimą – jei sulaukėte tokio prašymo, jį ignoruokite. SMS žinutės, siunčiamos neva kredito unijos, telefone gali patekti į jo išties siųstų pranešimų srautą – interneto svetainių, siūlančių galimybę savo nuožiūra nurodyti siuntėjo vardą, yra apstu.  Būkite atidūs ir visuomet atkreipkite dėmesį į žinutės turinį.

• Skambučiai, apsimetant banko ar kitos įstaigos darbuotoju

Sukčiai, prisistatantys banko, kredito unijos arba valstybės institucijos atstovais, mėgina užmegzti kontaktą, kad priverstų jus pasidalinti savo asmenine, finansine arba prisijungimo informacija. Bendra rekomendacija – niekada nepasiduoti emocijoms ir neskubėti, neatsakyti į klausimus, jei nesate tikri su kuo kalbate.

• Investicinis sukčiavimas

Įkyrūs skambučiai, laiškai, rėksmingi skelbimai internete – viskas tam, kad priverstų patikėti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – ko gero, tai ir yra apgaulė.

• Romantinis sukčiavimas

Dažniausiai šis būdas sutinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse, tačiau sukčiai dažnai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu paštu, kad užmegztų kontaktą. Įtarimų jie gali sukelti neiškart: pradžioje – romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.

• Susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas

Sukčiai įsilaužia į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų šalių, pavyzdžiui, prekės pirkėjo ir jos pardavėjo, ir sulaukę patogaus momento informuoja mokėtoją apie pasikeitusią mokėjimo sąskaitą. Tam, kad nepakliūtumėte į tokias pinkles, rekomenduojama sulaukus panašaus el. laiško pirmiausiai tiesiogiai susiekti su prekės ar paslaugų tiekėju ir įsitikinti, kad informaciją gavote tikrai iš jo.

• Sukčiavimai, susiję su prekyba internetu

Pastaruoju metu su jais neretai susiduriama, parduodant prekes per skelbimų portalus. Potencialūs pirkėjai pasiūlo atsiskaityti per kurjerių tarnybą ir atsiunčia nuorodą į svetainę su  gana žinomu šios srities paslaugų teikėjų vardu, kviesdami įvesti mokėjimo kortelės duomenis. Šitaip išgaunami pardavėjo konfidencialūs duomenys. Iš tiesų vienintelė informacija, iš tiesų reikalinga pirkėjui, pasirengusiam susimokėti už pirkinį, yra pardavėjo sąskaitos numeris. Savo ruožtu bendras patarimas apsiperkantiems elektroniniais kanalais – turėti atskirą kortelę pirkimams internetu, jos sąskaitą papildant prieš atliekant mokėjimą ir tik tiek lėšų, kiek reikia konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti, o, kilus įtarimų, nevesti kortelės duomenų.

Lietuvos bankų asociacijos informacija